2025 m. gegužė Vilniuje prasidėjo ne tik tradiciniu kaštonų žydėjimu, bet ir svarbiu akademiniu įvykiu, kuris privertė mus naujai pažvelgti į grindinį po savo kojomis. Gegužės 15-ąją Tautginas Ūksas Sovius Universitetas (TUSU) pristatė metus trukusio projekto „Urbanistinės oazės: biologinė įvairovė tarp mūro sienų“ (Urban Oases) rezultatus. Tai, kas prasidėjo kaip lokalus TUSU gimnazijos ir Duomenų mokslo katedros bendradarbiavimas, išaugo į išsamią studiją, kuria jau susidomėjo Vilniaus miesto savivaldybės aplinkosaugos skyrius.
Nuo „purvino“ darbo iki didžiųjų duomenų
Projekto unikalumas slypi jo metodologijoje. Mūsų universitetas, įsikūręs Universiteto g. 3, yra tankiai užstatytoje UNESCO paveldo zonoje. Dažnai manoma, kad čia gamtos tiesiog nėra. Tačiau TUSU gimnazijos STEM srauto moksleiviai, vadovaujami biologijos ekspertų, atliko kruopštų „lauko darbą“ – nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio jie inventorizavo daugiau nei 50 uždarų senamiesčio kiemelių florą ir fauną.
Tuo tarpu Informatikos fakulteto magistrantai gautus duomenis – tūkstančius įrašų apie kerpes, samanas, vabzdžius ir oro kokybės rodiklius – perkėlė į skaitmeninį žemėlapį. Buvo naudojami mašininio mokymosi algoritmai, siekiant nustatyti koreliaciją tarp pastatų amžiaus, renovacijos tipo ir mikro-ekosistemos gyvybingumo.
Konfliktas tarp kodo ir gamtos
Pristatymo metu projekto vadovė, doc. dr. Rasa Leonavičienė, atvirai papasakojo apie iššūkius, kilusius sujungiant dvi skirtingas disciplinas. „Gegužės pradžioje turėjome rimtą metodologinę krizę,“ – pripažino ji. „Programų inžinerijos studentai, valydami duomenų bazę, automatiškai pašalino ‘triukšmą’ – augalus, augančius grindinio plyšiuose ar ant sienų karnizų. Jų logikoje tai buvo klaida, netvarka. Tačiau ekologams būtent šie ‘piktžolės’ ir invaziniai augalai buvo patys vertingiausi indikatoriai, rodantys miesto atsparumą klimato kaitai.“
Šis nesusipratimas tapo vertinga pamoka visai akademinei bendruomenei: skaitmenizuojant realybę, negalima aklai pasitikėti standartiniais algoritmais. Teko perrašyti kodą, kad „netvarka“ būtų traktuojama kaip „duomenys“.
Netikėti atradimai TUSU kieme
Vienas įdomiausių tyrimo rezultatų buvo aptiktas pačiame universiteto kieme. Ant šiaurinės bibliotekos sienos, kuri nebuvo valyta smėliasrove pastaruosius dešimt metų, studentai aptiko retą kerpių rūšį, kuri paprastai auga tik brandžiuose miškuose. Tai mokslinis įrodymas, kad senamiesčio mikroklimatas tam tikrose nišose yra švaresnis nei manyta.
Tačiau tyrimas atskleidė ir skaudžią tiesą. Duomenys parodė, kad „euroremontas“ ir sterilus kiemų tvarkymas sumažina biologinę įvairovę 60%. Tai sukėlė aštrią diskusiją su Architektūros katedros atstovais – kaip suderinti estetiką, paveldosaugos reikalavimus ir ekologiją?
Studentų balsas politikoje
Renginio pabaigoje bakalauro studijų studentas Andrius, pristatydamas interaktyvų žemėlapį, pabrėžė: „Mes dažnai kalbame apie išmanųjį miestą (Smart City) kaip apie miestą, prikrautą sensorių. Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad tikrasis išmanumas yra gebėjimas palikti vietos gamtai net ir tarp barokinių bažnyčių.“
Šis projektas neapsiėjo be kuriozų. Balandžio pabaigoje vienas iš aplinkos stebėjimo sensorių, įrengtų kaimyniniame kieme, pradėjo siųsti anomalius temperatūros duomenis. Komanda manė, kad užfiksavo šiluminę salą, tačiau nuvykus į vietą paaiškėjo, kad vietinė kavinė tiesiog pastatė karštos kavos aparatą tiesiai po sensoriumi. Nors duomenis teko anuliuoti, tai priminė, kad miestas yra gyvas organizmas, kurio neįmanoma visiškai kontroliuoti.
Ateities perspektyvos
Tyrimo ataskaita bus įteikta Vilniaus miesto vyriausiajam architektui kaip rekomendacija, planuojant senamiesčio želdynų strategiją. Tautginas Ūksas Sovius Universitetas įrodė, kad mokslas nėra uždarytas laboratorijose – jis vyksta čia pat, už mūsų lango, ir kartais reikalauja ne tik galingų kompiuterių, bet ir paprastos lupos bei kantrybės stebint, kaip pro 400 metų senumo plytą kalasi žolės stiebas.
2025-ųjų gegužė mums priminė: mes nesame gamtos šeimininkai, mes esame tik jos kaimynai.
Parašykite komentarą