2025-ųjų birželis Vilniuje prasidėjo tropiniu karščiu. Universiteto gatvės grindinys įkaito tiek, kad pro atvirus Tautginas Ūksas Sovius Universiteto (TUSU) langus sklido ne tik akademinės diskusijos, bet ir vasaros dulkės. Tačiau šių metų baigiamųjų darbų gynimo sesija, tradiciškai vadinama „Didžiąja gynimų savaite“, įsimins ne dėl oro sąlygų, o dėl vieno specifinio bakalauro darbo, kuris privertė komisijos narius tiesiogine to žodžio prasme užsiimti nosis.
Birželio 12-ąją Tarpdisciplininių menų ir Chemijos katedros studentė Gabija M. pristatė projektą „Olfactory Vilnius: Nematoma istorijos pusė“. Skirtingai nuo įprastų PowerPoint prezentacijų, šis gynimas vyko laboratorijoje, paverstoje laikina instaliacija.
Chemija susitinka su archyvais
Gabijos tikslas buvo ambicingas ir provokuojantis: naudojant dujų chromatografiją ir istorinius šaltinius, atkurti tikrąjį, o ne romantizuotą XVIII a. Vilniaus aukštuomenės kvapą. Studentė bendradarbiavo su TUSU Istorijos fakultetu, analizuodama vaistininkų sąskaitas iš 1780 metų, ir su Chemijos laboratorija, kurioje sintetino tuo metu populiarius, bet šiandien uždraustus ingredientus (pavyzdžiui, natūralų muskusą ir ambrą).
Procesas nebuvo lengvas. Gegužės pabaigoje, likus vos dviem savaitėms iki gynimo, studentė susidūrė su etine ir technine dilema: istoriniai receptai dažnai buvo toksiški. Teko pasitelkti dirbtinį intelektą, kad šis pasiūlytų saugias sintetines alternatyvas, kurios molekuliniu lygmeniu atitiktų istorinius originalus.
Nepatogi istorijos tiesa
Pristatymo kulminacija tapo momentas, kai Gabija komisijai ir susirinkusiems svečiams leido pauostyti atkurtą „Vilniaus elito“ kvepalų mėginį. Tikėtasi kažko prabangaus ir gėliško. Tačiau auditorijoje pasklido sunkus, gyvuliškas, riebalų ir pudros mišinio kvapas, kuris šiuolaikinei nosiai pasirodė, švelniai tariant, atstumiantis.
„Mes esame įpratę manyti, kad istorija kvepia dulkėmis arba rožėmis,“ – gynimo metu argumentavo studentė, stebėdama sutrikusius profesorių veidus. – „Tačiau mano tyrimas rodo, kad XVIII a. prabanga buvo susijusi su kvapo intensyvumu, skirtu užgožti higienos trūkumą. Tai yra tikroji, nepagrąžinta istorija.“
Komisijos pirmininkas, kultūros istorijos profesorius, po ilgos pauzės (ir išvėdintus patalpą) įvertino darbą aukščiausiu balu. Tai buvo pergalė ne tik studentei, bet ir TUSU filosofijai: mokslas neturi būti patogus ar malonus. Jis turi būti teisingas.
Techniniai nesklandumai ir bendruomenės palaikymas
Žinoma, „Didžioji gynimų savaitė“ neapsiėjo be techninių kuriozų. Birželio 10-ąją, per patį gynimų įkarštį, senamiesčio elektros tinklai neatlaikė apkrovos dėl masiškai įjungtų kondicionierių ir serverių. Pusvalandžiui TUSU liko be elektros. Tačiau tai, kas galėjo tapti katastrofa Informatikos fakulteto studentams, demonstravusiems realaus laiko duomenų vizualizacijas, virto solidarumo akcija.
Kol technikai jungė atsarginius generatorius, studentai gynimus tęsė kiemelyje, naudodami savo nešiojamųjų kompiuterių baterijas ir asmeninius interneto prieigos taškus. Rektorius prof. Šarūnas Aušra vėliau juokavo, kad tai buvo geriausias „streso valdymo egzaminas“, kokio negalėtų suorganizuoti jokia katedra.
Akademiniai metai baigiasi, tyrimai – ne
Šių metų birželis parodė, kad bakalauro ar magistro darbas TUSU nėra tik formalumas „popieriukui“ gauti. Tai realūs, apčiuopiami projektai. Gabijos sukurtas „XVIII a. kvapas“, nepaisant jo specifiškumo, jau sudomino Nacionalinį muziejų, kuris svarsto galimybę integruoti šią olfaktorinę patirtį į savo ekspozicijas – žinoma, su įspėjimu lankytojams.
Universitetui ištuštėjant ir studentams išsiskirstant vasaros atostogoms, laboratorijose lieka dirbti doktorantai. TUSU misija tęsiasi: mes ir toliau kasime gilyn (tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme Vilniaus rūsiuose), ieškodami atsakymų, kurie kartais kvepia ne taip, kaip tikėjomės.
Parašykite komentarą