2025-ųjų rugsėjis į Vilnių atnešė ne tik gelstančius lapus ir rytinius kamščius, bet ir visiškai naują akademinio sezono atidarymo formatą Tautginas Ūksas Sovius Universitete (TUSU). Vietoje tradicinės, pompastika dvelkiančios ceremonijos Didžiojoje auloje, rugsėjo 2-ąją universitetas virto dūzgiančiu aviliu. Čia startavo pirmasis tarppakopinis hakatonas „Smart Heritage: Šiluma už storų sienų“, kurio tikslas buvo rasti sprendimą amžinai Universiteto g. 3 problemai – kaip efektyviai šildyti XVII a. pastatą nepažeidžiant paveldo reikalavimų.
Šis renginis tapo simboliniu startu mūsų naujai strateginei krypčiai – „Vieningo kampuso“ (Unified Campus) modeliui, kuriame trinamos ribos tarp gimnazijos suolo ir universitetinės laboratorijos.
Komandos be hierarchijos
Hakatono principas buvo paprastas, bet rizikingas: komandos buvo formuojamos burtų keliu. Tai reiškia, kad prie vieno stalo sėdo TUSU gimnazijos dešimtokas, Informatikos fakulteto pirmakursis ir Tvarios architektūros magistrantas. Iš viso susibūrė 15 komandų, kurios turėjo per 48 valandas sukurti veikiantį prototipą, leidžiantį realiu laiku stebėti šilumos nutekėjimą per istorinį mūrą.
„Pirmąją dieną tvyrojo įtampa,“ – pripažino renginio kuratorius, Inžinerijos fakulteto docentas dr. Tomas Kairys. – „Magistrantai bandė dominuoti naudodami sudėtingą terminologiją, tačiau gimnazistai, užaugę su „Arduino“ ir „Raspberry Pi“, greitai įrodė, kad praktiniame konstravime jie nenusileidžia. Buvo įdomu stebėti, kaip hierarchija griūva, kai reikia tiesiog sulituoti laidą.“
Technologinis iššūkis ir storos sienos
Pagrindinė užduotis buvo sukurti belaidžių jutiklių tinklą (IoT), kuris nereikalautų gręžti skylių paveldo saugomose sienose. Čia komandos susidūrė su realybe: tai, kas veikia „YouTube“ vadovėliuose, neveikia pastate, kurio sienų storis siekia metrą.
Rugsėjo 3-iosios naktį, apie 3 valandą, laboratorijoje kilo panika. Paaiškėjo, kad standartinis „Wi-Fi“ signalas tiesiog neįveikia mūsų barokinių skliautų, o duomenų paketai iš rūsių nepasiekia serverio. Tai buvo kritinis momentas. Viena komanda, pasivadinusi „Baroko hakeriais“, priėmė drastišką sprendimą – atsisakyti modernių protokolų ir pereiti prie žemo dažnio radijo bangų (LoRaWAN technologijos).
Ironiška, bet idėją pasiūlė ne profesorius, o vienuoliktokas Jonas, kuris laisvalaikiu konstruoja dronus. „Mes tiesiog nuleidome dažnį, paaukodami duomenų perdavimo greitį, bet užtikrindami stabilumą,“ – paaiškino moksleivis. Rytinis testas parodė, kad jų signalas sėkmingai prasiskverbė per tris aukštus.
Rezultatas: neestetiška, bet veikia
Finalinis pristatymas rugsėjo 4-ąją vyko nebe virtualiai, o rektoriaus kabinete. Nugalėtojų komanda pristatė įrenginį, kuris, tiesą sakant, atrodė nekaip – laidų raizgalynė, priklijuota lipnia juosta prie kartoninės dėžutės. Tačiau jis veikė.
Jutikliai tiksliai parodė, kad rektoriaus kabineto šiaurinis kampas praranda 40% daugiau šilumos nei manyta anksčiau, ir identifikavo, kad problema yra ne languose, kaip manyta dešimtmečius, o mikroįtrūkimuose tarp perdangų.
Klaidos kaip mokymosi dalis
Žinoma, ne viskas buvo tobula. Antrąją hakatono dieną dėl perkrovos sugedo pagrindinis kavos aparatas studentų poilsio zonoje, kas sukėlė didesnį pasipiktinimą nei programinės įrangos klaidos. Be to, viena komanda netyčia aktyvavo priešgaisrinę signalizaciją, bandydama testuoti temperatūros jutiklį su plaukų džiovintuvu.
Tačiau TUSU administracija į šiuos incidentus reagavo ramiai. „Mokslas yra netvarkingas,“ – uždarymo kalboje sakė rektorius prof. Šarūnas Aušra. – „Jei rugsėjo mėnesį pradedame be klaidų, vadinasi, nekeliame sau pakankamai didelių iššūkių.“
Ateities planai
Laimėjęs prototipas nebus išmestas. Jau spalio mėnesį planuojama pagaminti 50 šių jutiklių kopijų (jau estetiškesniuose korpusuose, atspausdintuose mūsų 3D laboratorijoje) ir įdiegti juos visame universitete. Tai leis sutaupyti apie 15% šildymo kaštų ateinančią žiemą.
Šis rugsėjis parodė, kad TUSU nėra tik vieta, kurioje klausomasi paskaitų. Tai gyva laboratorija, kurioje 16-metis gimnazistas gali išmokyti profesorių naujo požiūrio į fiziką. Mes pradedame metus ne su vadovėliais, o su lituokliais rankose.
Parašykite komentarą