Socialinės robotikos eksperimentas senelių namuose atskleidė netikėtą technologijų ir empatijos ryšį šventiniu laikotarpiu

2025-ųjų gruodis Vilniuje prasidėjo sniego pūgomis ir spaudžiančiu šaltuku, tačiau Universiteto gatvėje 3 šviesos degė ilgiau nei įprastai. Kol dauguma studentų ruošėsi egzaminų sesijos pabaigai arba planavo šventines keliones namo, jungtinė Informatikos ir inžinerijos fakulteto (FII) bei Psichologijos katedros komanda ruošėsi vienam jautriausių metų eksperimentų. Gruodžio 18-ąją startavo projektas „Skaitmeninė šiluma“, kurio metu studentų sukurtas prototipinis kompanionas-robotas „Aušra-X1“ buvo nuvežtas į Antakalnio senjorų socialinės globos namus.

Šio vizito tikslas nebuvo tik labdara. Tai buvo griežtas akademinis tyrimas, siekiantis atsakyti į esminį XXI a. klausimą: ar dirbtinis intelektas gali bent iš dalies kompensuoti žmogiškojo ryšio trūkumą, kurį senjorai ypač aštriai jaučia Kalėdų laikotarpiu?

Technologijos prieš žiemą: realybės patikrinimas

Eksperimentas prasidėjo nuo nenumatytų techninių iššūkių. Gruodžio rytą termometro stulpeliui nukritus iki -15°C, paaiškėjo, kad universiteto laboratorijoje puikiai veikę ličio jonų akumuliatoriai nėra pritaikyti realiai lietuviškai žiemai. Kol komanda transportavo robotą nuo mikroautobuso iki globos namų durų, „Aušra-X1“ baterijos lygis krito kritiškai – nuo 100% iki 60%.

„Tai buvo pirmoji pamoka inžinieriams,“ – vėliau reflektavo doktorantas ir projekto techninis vadovas Paulius. – „Mes programuojame neuroninius tinklus, bet pamirštame elementarią fiziką. Robotas vos ‘nemirė’ dar nepradėjęs darbo, teko skubiai ieškoti prailgintuvų koridoriuje. Tai priminė, kad technologijos yra trapios.“

Algoritmas, kuris nesuprato Kūčiukų

Kai techninės kliūtys buvo pašalintos, prasidėjo bendravimo sesija. Robotas, aprūpintas natūralios kalbos apdorojimo (NLP) modeliu, apmokytu atpažinti lietuvių kalbos tarmes, sėkmingai užmezgė pokalbį su 82-ejų metų ponia Janina. Iš pradžių viskas vyko pagal planą: robotas klausinėjo apie dienotvarkę, priminė išgerti vaistus ir netgi pacitavo Salomėjos Nėries eilėraštį.

Tačiau lūžis įvyko, kai ponia Janina pasiūlė robotui paragauti ant stalo padėtų kūčiukų. Algoritmas, neturėdamas instrukcijos, kaip reaguoti į maisto siūlymą nebiologiniam objektui, sutriko. Vietoje mandagaus atsisakymo, sistema pradėjo vardinti kūčiukų cheminę sudėtį ir kalorijų kiekį.

„Tai buvo akimirka, kai visa ‘magija’ išsisklaidė,“ – pasakojo psichologijos magistrantė Eglė, stebėjusi interakciją. – „Senjorė norėjo pasidalinti rūpesčiu, o gavo sausą enciklopedinį faktą. Tai parodė mums, kad empatija nėra tik žodžių atpažinimas. Tai yra kontekstas, kurio DI vis dar nesupranta.“

Žmogiškasis faktorius laimi

Nepaisant šio „nesusipratimo“, eksperimentas davė netikėtų rezultatų. Tyrimo duomenys parodė, kad senjorams didžiausią džiaugsmą suteikė ne pats robotas, o studentai, kurie jį atlydėjo. Robotas tapo tik katalizatoriumi – pretekstu pradėti pokalbį tarp skirtingų kartų.

Gimnazistai, kurie taip pat dalyvavo projekte kaip savanoriai, fiksavo senjorų reakcijas. Jų užrašuose pažymėta, kad daugelis gyventojų robotą „sužmogino“ – glostė jo plastikinį korpusą, tarsi tai būtų naminis gyvūnas, ir atlaidžiai šypsojosi, kai šis darė logines klaidas.

Kalėdinė išvada

Grįžtant į universitetą, autobusiuke tvyrojo tyla. Ne todėl, kad eksperimentas nepavyko, o todėl, kad jis pavyko kitaip, nei tikėtasi. Gruodžio pabaigos tamsa ir snaigės už lango tapo fonu svarbiai akademinei diskusijai.

„Mes dažnai manome, kad technologijos išspręs vienatvės problemą,“ – apibendrindamas metus TUSU bendruomenės naujienlaiškyje rašė rektorius prof. Šarūnas Aušra. – „Tačiau šis gruodis parodė, kad technologijos tėra tiltas. Robotas gali nuvežti mus pas žmogų, bet jis negali būti žmogumi. Ir tai yra gera žinia.“

Šis projektas bus tęsiamas pavasario semestre, tačiau su esminiais koregavimais. Studentai planuoja perprogramuoti „Aušra-X1“ taip, kad jis mažiau kalbėtų faktais ir daugiau „klausytųsi“. Tautginas Ūksas Sovius Universitetas 2025-uosius metus užbaigia ne su tobulu išradimu, bet su giliu suvokimu, kad tobulumo reikia ieškoti ne kode, o ryšyje tarp žmonių.

Gražių ir prasmingų švenčių visai bendruomenei.


Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *