2025 m. kovo mėnuo Vilniuje, kaip įprasta, atnešė permainingus orus – nuo akinančios pavasarinės saulės iki netikėtų šlapdribų. Tačiau Tautginas Ūksas Sovius Universiteto (TUSU) bendruomenei šis mėnuo tapo lūžio tašku suvokiant, kaip fizinė aplinka formuoja mūsų intelektinį potencialą. Kovo viduryje Menų ir Kūrybinių industrijų fakultetas (FMKI) kartu su Verslo ir socialinių mokslų fakulteto psichologijos krypties tyrėjais pristatė pirmuosius eksperimentinio projekto „Mindful Spaces“ (Sąmoningos erdvės) rezultatus.
Viskas prasidėjo nuo paprasto klausimo, kurį iškėlė Studentų atstovybė: kodėl vienose auditorijose diskusijos verda be perstojo, o kitose, atrodo, pati erdvė slopina kūrybiškumą? Atsakymo nuspręsta ieškoti pasitelkus mokslą.
Eksperimentas auditorijoje 104
Projektui buvo pasirinkta viena „problematiškiausių“ universiteto erdvių – auditorija 104, esanti cokoliniame aukšte, kur natūralios šviesos kiekis yra minimalus. Tradiciškai studentai vengdavo šios patalpos, skųsdamiesi greitu nuovargiu.
Tvarios architektūros studijų programos magistrantai, vadovaujami doc. dr. Isabellos Ricci, per dvi savaites neatpažįstamai transformavo šią erdvę. Buvo atsisakyta standartinio liuminescencinio apšvietimo, pakeičiant jį cirkadinio ritmo lempomis, kurios keičia šviesos temperatūrą priklausomai nuo paros laiko. Tačiau radikaliausias sprendimas buvo „biofilinio dizaino“ integracija – viena siena buvo visiškai padengta stabilizuotomis samanomis, o baldų išdėstymas pakeistas iš griežtų eilių į organines, lanko formos struktūras.
Duomenys nemeluoja
Čia įsijungė tikslieji mokslai. Bendradarbiaujant su TUSU Gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviais, kurie savanoriavo kaip tyrimo dalyviai, buvo atlikta serija kognityvinių testų. Dalyviai dėvėjo nešiojamus EEG (elektroencefalogramos) įrenginius, matuojančius smegenų bangų aktyvumą sprendžiant logines užduotis senoje auditorijoje ir atnaujintoje erdvėje.
Rezultatai, gauti kovo pradžioje, nustebino net skeptikus. Atnaujintoje 104-ojoje auditorijoje beta bangų aktyvumas (atsakingas už susikaupimą) išliko stabilus 25% ilgiau nei standartinėje klasėje. Dar svarbiau – streso rodikliai, matuojami pagal odos galvaninę reakciją, sumažėjo beveik trečdaliu.
„Mes dažnai manome, kad nuovargis yra tik miego trūkumo pasekmė,“ – pristatymo metu teigė prof. Šarūnas Aušra, rektorius, kuris pats dalyvavo viename iš testavimo etapų. „Tačiau šis tyrimas parodė, kad architektūra gali veikti kaip vaistas arba kaip nuodas. TUSU tikslas – sukurti imunitetą stiprinančią aplinką.“
Ne viskas ėjosi sklandžiai
Žinoma, kaip ir bet kuriame gyvame procese, neišvengta klaidų. Projekto vadovai atvirai pripažino, kad pirmąją kovo savaitę teko spręsti netikėtą drėgmės valdymo problemą. Senovinės pastato sienos sureagavo į padidėjusį augalų kiekį, todėl teko skubiai perprogramuoti vėdinimo sistemą, kad būtų išvengta kondensato kaupimosi ant brangios įrangos. Be to, paaiškėjo, kad cirkadinis apšvietimas popietinėmis valandomis kai kuriuos studentus veikė pernelyg raminančiai – teko koreguoti šviesos spektrą į šaltesnę pusę, kad būtų išlaikytas darbingumas.
Poveikis ateičiai
Šis eksperimentas nėra vienkartinis renginys. Remiantis gautais duomenimis, universiteto administracija jau patvirtino planą palaipsniui atnaujinti bibliotekos skaityklas, integruojant „žaliąsias salas“ ir akustines užuovėjas.
Svarbiausia šio projekto žinutė – universiteto sienos nėra tik fonas studijoms. Jos yra aktyvus ugdymo proceso dalyvis. Kovo mėnuo TUSU bendruomenei priminė, kad inovacijos nebūtinai turi būti susijusios su ekranais ar procesoriais; kartais didžiausia inovacija yra sugrįžimas prie žmogaus prigimties, integruojant ją į istorinį miesto audinį.
Kviečiame visus norinčius patiems išbandyti atnaujintą 104-ąją auditoriją – tik prašome nelieti samanų sienos kava, kaip netyčia nutiko vienam mūsų pirmakursiui atidarymo dieną!
Parašykite komentarą