2025 m. balandžio mėnuo Tautginas Ūksas Sovius Universiteto (TUSU) istorijoje bus įrašytas kaip intelektualinio susitelkimo laikotarpis. Kol pavasarinė saulė po truputį šildė Vilniaus senamiesčio mūrus, Didžiojoje auloje tris dienas virė karštos, kartais net provokuojančios diskusijos, kurios peržengė įprastų akademinių konferencijų ribas. TUSU inicijuotas tarpdisciplininis simpoziumas „Humanitarika 5.0: Žmogus algoritmų šešėlyje“ subūrė ne tik mūsų universiteto filosofus, sociologus ir informatikos inžinierius, bet ir delegatus iš penkiolikos Europos universitetų.
Renginio kulminacija tapo „Vilniaus akademinio suvereniteto memorandumo“ pasirašymas – tai dokumentas, brėžiantis gaires, kaip aukštosios mokyklos turėtų reaguoti į fragmentuotą informacijos vartojimą ir vis didėjančią technologinę priklausomybę.
Problema, kuri liečia visas disciplinas
Simpoziumo atidarymo kalboje rektorius prof. dr. Šarūnas Aušra pabrėžė, kad šis renginis nėra skirtas tik filosofams. „Mes stebime nerimą keliančią tendenciją: gebėjimas analizuoti ilgus, sudėtingus tekstus nyksta ne tik tarp moksleivių, bet ir tarp studentų. Tai nėra tik pedagoginė problema – tai yra grėsmė demokratijai ir ekonominiam saugumui,“ – teigė rektorius.
Savo tyrimus pristatė jungtinė Verslo ir socialinių mokslų fakulteto bei Informatikos fakulteto komanda. Jų dvejus metus trukusi studija, kurioje dalyvavo daugiau nei 2000 respondentų iš Baltijos šalių, atskleidė paradoksą: nors technologinis raštingumas auga, gebėjimas kritiškai vertinti šaltinių patikimumą ir atpažinti manipuliacijas mažėja. Duomenys parodė, kad studentai, studijuojantys tiksliuosius mokslus be stipraus humanitarinio pagrindo, yra labiau linkę priimti dirbtinio intelekto sugeneruotus atsakymus kaip neginčijamą tiesą.
Gimnazistų balsas pakeitė diskurso kryptį
Vienas įdomiausių ir mažiausiai planuotų simpoziumo posūkių įvyko antrąją dieną. Diskusijų skydelyje, skirtame švietimo politikai, dalyvavo ir TUSU gimnazijos atstovai. Būtent jie metė iššūkį akademiniam elitui, kritikuodami pirminį memorandumo projektą kaip pernelyg „paternalistinį“ ir atitrūkusį nuo realybės.
Gimnazistė Austėja viešai paklausė garbių profesorių: „Jūs kalbate apie ‘skaitmeninę detoksikaciją’, bet ar jūs suprantate, kad mums skaitmeninė erdvė yra ne įrankis, o gyvenamoji aplinka? Mes nenorime pabėgti iš jos, mes norime išmokti joje gyventi etiškai.“ Ši pastaba sukėlė audringą, beveik valandą trukusią neplanuotą diskusiją, kurios metu teko atidėti numatytą kavos pertrauką. Dėl šio „maišto“ galutiniame dokumente atsirado punktas apie „skaitmeninę pilietybę“ vietoj „skaitmeninio ribojimo“.
Mokslo ir verslo sinergija
Svarbią simpoziumo dalį užėmė ekonominė sekcija. Finansų katedros vedėjas doc. dr. Mantas Petrauskas pristatė modelį, rodantį, kad įmonės, kuriose dirba darbuotojai su plačiu humanitariniu išsilavinimu (vadinamieji „T-shaped“ specialistai), krizinėse situacijose yra 30% atsparesnės nei tos, kurios kliaujasi tik siauros specializacijos technokratais. Tai buvo svarbus argumentas verslo bendruomenei, įrodantis, kad investicija į filosofiją ar meno istoriją inžineriniuose universitetuose atsiperka tiesiogine finansine to žodžio prasme.
Neišvengta ir techninių kuriozų
Ironiška, bet simpoziume, kuriame buvo diskutuojama apie technologijų įtaką, būtent technologijos ir pavedė. Trečiąją dieną, pristatant baigiamąsias išvadas, sugedo pagrindinė vertimo sistema. Tačiau tai, kas galėjo tapti organizacine katastrofa, tapo geriausiu universiteto tarptautiškumo įrodymu. Pranešėjai natūraliai perėjo į anglų kalbą, o kilus terminologiniams ginčams dėl sąvokos „consciousness“ (sąmonė), vienas svečias iš Italijos pradėjo cituoti lotyniškus šaltinius, kuriuos čia pat vertė mūsų Filologijos katedros studentai. Šis gyvas, šiek tiek chaotiškas, bet nuoširdus daugiakalbis šurmulys parodė tikrąją universiteto dvasią – gebėjimą susikalbėti nepaisant barjerų.
Memorandumo reikšmė ateičiai
Pasirašytas dokumentas įpareigoja TUSU integruoti „giliojo skaitymo“ modulius į visas studijų programas – nuo programų inžinerijos iki verslo vadybos. Tai reiškia, kad būsimieji programuotojai nagrinės Aristotelio etiką, o menininkai gilinsis į duomenų ekonomikos principus.
2025-ųjų balandis TUSU bendruomenei priminė: universitetas nėra profesinio rengimo fabrikas. Tai erdvė, kurioje formuojamas visuomenės stuburas. Ir kartais, tam, kad judėtume į priekį, turime sustoti, išjungti ekranus ir tiesiog kalbėtis.
Parašykite komentarą